Net 400 tūkstančių Lietuvos „turtuolių“ gali būti, kaip sovietų laikais sakydavo, „išbuožinti“. Jauni ar pusamžiai žmonės, kurie taupo senatvei, gali nebetaupyti – valdžia atims.
Naujoji Seimo dauguma forsuoja Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos priėmimą, pagal kurią nuo 2017 metų naujas gyvybės draudimo sutartis sudarantiems arba senąsias pratęsiantiems gyventojams nebebus leidžiama pasinaudoti mokestine lengvata.
Šiuo metu iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis. Tokios gyventojų išlaidos neapmokestinamos 15 proc. GPM.
Įstatymo pataisą pateikę valdančiosios koalicijos Seimo nariai teigia, kad minėta lengvata veikia neefektyviai. Kitaip sakant, tie, kas nutarė taupyti, darys tai neefektyviai, o projekto autoriai geriau sutaupys už juos. Ypač taupus yra ponas S. Jakeliūnas – per metus pora šimtelių GPM. Pataisos rengėjai teigia, kad ja daugiausiai naudojasi šalies elitas – turtingi, didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga, o valstybės biudžetas dėl šios lengvatos taikymo kasmet netenka preliminariai apie 24 mln. eurų mokestinių pajamų.
Įdomu – iš kur šalyje 400 tūkstančių turtuolių? 400 tūkstančių elito? Nagi nagi. Tiesa yra tokia, kad „lengvatos“, o tiksliau protingo noro taupyti skatinimo panaikinimas nereikš, jog biudžete iškart atsiras 24 mln. eurų. Juk norma galios tik naujoms ir pratęstoms sutartims, todėl pajamos didėtų tik palaipsniui nuo 2018 metų.
Paprasta analizė rodo, kad šia gyvybės draudimo forma daugiausiai naudojasi jaunos šeimos, kurios kaupimui senatvei skiria vos keliasdešimt eurų per mėnesį, o ne turtingieji, elitu vadinami gyventojai. Reali situacija yra tokia, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, o vidutinė gyvybės draudimo įmoka siekia tik 41 eurą per mėnesį.
Tai yra turčiai? Tai yra tie žmonės, kurie plėšia kitus? Pagal gaunamas pajamas lietuviai ilgalaikiam taupymui skiria netgi mažiau, nei rekomenduoja ekspertai. Yra labai nedaug verslininkų, kurie ryžtasi mokėti už savo darbuotojų kaupiamąjį draudimą ar trečiąją pensijų pakopą. Reikia ir tai sugriauti? Turbūt reikia. Be alternatyvų. Ypatingos skubos tvarka.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) atliktos analizės duomenimis, 40 proc. gyventojų, besinaudojančių gyvybės draudimu, pajamos siekia maždaug 600 eurų per mėnesį, dar apie 45 proc. – nuo 600 iki 1450 eurų ir tik apie 13 proc. uždirba daugiau nei 1450 eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad mes kalbame ne apie elitą, o, vėl kartoju, apie 400 tūkst. žmonių, kurie nenori gyventi dar prasčiau nei dabartiniai pensininkai, todėl savarankiškai taupo ateičiai. Turtingieji, kurie gyvybę draudžia tokia forma, sudaro ne daugiau nei kelis procentus visų besidraudžiančiųjų. Jeigu dabartinė Vyriausybė norėtų apriboti tikrųjų turtingųjų apetitus, įvestų susigrąžintinų sumų lubas, kaip tai yra padaryta Estijoje, ir nebebaugintų žmonių, kurie dirbdami susikūrė sau nors kokią viltį susitaupyti senatvei.
Geriausia formulė ką nors norint sugriauti – „ypatingos skubos tvarka Seime“, ką ir daro valdantieji. Žinoma, kada nors teismai (net Strasbūro) pastatys naujo tipo buožintojus į vietą. Tik ne visi sulauks.
Kazys Starkevičius, Seimo TS-LKD frakcijos narys